01/04/2003
Kušungsķgręšslur og menningarlegt eintyngi
Kušungsķgręšsla er tiltölulega nżleg ašgerš sem fer žannig fram aš komiš er fyrir rafskautum ķ innra eyra heyrnarskertra. Tęki sem nemur hljóš sendir rafboš inn ķ kušunginn og įfram eftir heyrnartauginni til heilans. Žessi grófu boš nęgja mörgum til žess aš greina allvel talaš mįl og er nś žegar hópur notenda slķkra tękja į Ķslandi. Svo einkennilegt sem žaš kann aš viršast hefur stašiš styr um žaš hvort yfirhöfuš sé rétt aš framkvęma žessa ašgerš į börnum - en hjį žeim er mest von um bót - og hafa żmsir heyrnarskertir og talsmenn žeirra haldiš žvķ fram aš rįšrķkir sérfręšingar vęru meš ašgeršinni aš grķpa inn ķ tilveru barna sem tilheyršu einfaldlega minnihlutahópi er ętti sér tįknmįl aš móšurmįli. Slķk afskiptasemi vęri menningarkśgun sem leiddi til lélegrar sjįlfsmyndar og félagslegrar einangrunar.
Žetta sjónarmiš hefur lķklega ekki fyrr veriš oršar skżrar og afdrįttarlausar į Ķslandi en ķ vištali sem birtist ķ Morgunblašinu 28. feb. sl. viš Stuart Blume, prófessor, fyrirlesara į mįlžingi sem Félagi heyrnarlausra stóš fyrir. Auk almennra röksemda tekur hann dęmi af heyrnarlausum syni sķnum sem hefši lķklega getaš „fengiš fulla heyrn“ viš slķka ķgręšslu en fjölskyldan įkvaš aš senda ekki ķ ašgerš enda hefši hann žį „tapaš miklu meira į öšrum vettvangi“ og ekki „passaš inn neins stašar“. Hér er svo alvarlegum stašhęfingum slegiš fram, sem varša heill og hamingju barna, aš rétt er aš staldra viš.
Hyggjum fyrst aš samanburšardęmi: Fyrir alllöngu rķkti sś skošun um mįltöku barna aš eiginlegt tvķtyngi, ž.e. fullkomlega jafngott vald į tveimur tungumįlum, vęri ekki mögulegt; börn gętu ašeins lęrt eitt mįl meš beinni móšurmįlsašferš (sbr. „Suzuki-ašferš“ ķ tónlist), önnur mįl yršu alltaf lęrš óbeint samkvęmt reglum. Žessi kenning hefur nś žokaš fyrir hinni aš tvķtyngi, og jafnvel fleirtyngi, sé mögulegt, aš börn geti lęrt fleiri en eitt tungumįl „beint“ og veriš jafnvķg į žau: hugsaš, talaš og dreymt į žeim til skiptis. Kenningin sem Blume bošar er um menningarlegt eintyngi, hlišstętt hinu mįlfarslega: Börn geta ašeins tilheyrt einum menningarheimi og skiliš til hlķtar. Raunar er kenningin svo almenn og róttęk aš Blume leyfir sér aš fullyrša aš ef hvķtir foreldrar ęttleiši želdökkt barn lendi žaš ķ menningarlegri vegleysu, žar sem žaš nįi ekki aš „kynnast menningu uppruna sķns“. Veršur ekki betur séš en aš Blume boši hér ómengaša kynžįttahyggju (rasisma) um aš börn séu fędd meš eitthvert menningargen, t.d. blökkumannsgeniš, sem verši aš fį aš blómstra. Žetta er ótrśleg lesning.
Hugmyndir Blumes sękja aš nokkru styrk til róttękra frįbrigšafręša („politics of difference“) af ętt svokallašs gagnrżnis póstmódernisma sem įtt hafa talsmenn į żmsum fręšasvišum. Hugmyndin er žį sś aš hin litla sjįlfskennd eša rótfesta sem mašur geti öšlast ķ lķfi sķnu sé innan žröngs félagshóps eša menningarkima. Žvķ beri einstaklingnum aš vökva eigin félagslegar rętur en leggja til hlišar vonarlygina um aš unnt sé aš mį śt hamlandi markalķnur milli fólks og efla sammannlegan skilning: aš gera heiminn ķ heild aš betri staš. Deila mętti į žį vonarsnaušu visku og ķhaldssemi sem felst ķ slķkum hugmyndum almennt. Til žess er ekki rśm hér. Žaš sem mestu skiptir er aš engin bošleg sįlfręšileg eša sišferšileg rök hnķga aš žeirri nišurstöšu Blumes aš menningarlegt tvķtyngi barns eftir kušungsķgręšslu sé ómögulegt, aš barniš geti ekki haldiš įfram aš vera virkur žįtttakandi ķ menningu og mįli heyrnarskertra um leiš og žaš nįi jafnframt valdi į mįli og menningu hinna heyrandi.
Menningarheimur heyrnarlausra er vissulega veršmętur og tungumįl žeirra (tįknmįliš) fullgilt mįl sem į skiliš aš vera virt og višurkennt, rétt eins og menningarheimur heyrandi Ķslendinga og ķslensk tunga eru veršmęt. Žaš vęri óbętanlegt tjón ef annarhvor žessara menningarheima liši undir lok. Tįknmįliš og žróun žess hefur mešal annars oršiš žess valdandi aš heyrnarskeršing er sķšur ķžyngjandi en flest önnur fötlun. En žaš breytir žvķ ekki aš veriš er aš rżra, į alvarlegan sišferšilegan hįtt, žroskakosti barns meš žvķ aš gefa žvķ ekki kost į aš tilheyra bįšum žessum menningarheimum ķ senn, sé žaš unnt.
Fyrir um įri komust bandarķsku sambżliskonurnar Sharon Duchesneau og Candy McCullough, sem bįšar eru heyrnarlausar, ķ heimsfréttir er önnur žeirra fór ķ tęknifrjóvgun og sį til žess aš gjafasęšiš vęri frį manni śr heyrnarlausri fjölskyldu fimm liši aftur til aš tryggja aš barniš yrši nęr örugglega heyrnarskert (sem žaš varš), svo aš žęr gętu nįš betra sambandi viš žaš. Heyrnarleysi er enda, sögšu žęr, “ekki fötlun heldur menningarleg sjįlfskennd”. Mörgum var skiljanlega brugšiš viš žessa frétt og tölušu um misnotkun į barni af eigingjörnum hvötum. Okkur viršist sem hiš róttęka sjónarmiš Blumes höggvi nęrri žvķ aš hvetja til sambęrilegrar misnotkunar.
Nś fer žvķ fjarri aš kušungsķgręšsla sé lausn į vanda allra heyrnarskertra barna. Hśn gagnast ekki nema hluta žeirra og margir sem hśn žó gagnast nį ekki nema takmarkašri heyrn. Žjįlfunin sem žarf aš fylgja ķ kjölfariš getur veriš torveld, ekki sķst ef foreldrar barnsins eru einnig heyrnarskertir. Žį hafa żmsir talsmenn kušungsķgręšslna fariš offari og slegiš žvķ fram aš įrangur nįist ekki af talžjįlfuninni nema barninu sé bannaš aš nota tįknmįl ķ langan tķma eftir ašgerš (sem er žį į sinn hįtt annaš dęmi um trśna į menningarlegt eintyngi). Öll žessi hugsanlegu mótrök žurfa foreldrar sem hugleiša aš senda barn sitt ķ kušungsķgręšslu aš ķhuga vandlega og ręša viš sérfręšinga įšur en įkvöršun er tekin. Hiš sama gildir ekki um „heimspekilegu“ rökin sem Blume fęrir fram. Žau eru sišferšilega og röklega óbošleg og viš gjöldum varhuga viš žeim.


Hjörtur er fyrrverandi formašur Foreldra- og styrktarfélags heyrnardaufra barna. Kristjįn er prófessor ķ heimspeki viš Hįskólann į Akureyri.
Höf: Kristjįn Kristjįnsson og Hjörtur H. Jónsson